Per visą Pietų Amerikos žemyną nusidriekę Andai turi vieną viršūnę, kuri stipriau už visas kitas traukia viso pasaulio alpinistus. Tai septynis kilometrus virš jūros lygio iškilęs Akonkagvos kalnas (ES – Aconcagua). Lietuvai simbolinę vasario 16 dieną aukščiausioje kontinento viršūnėje suplazdeno Lietuvos vėliava.

Idėja
Kaip pasakojo komandos vadas Tadas, kopti į Akonkagvą sugalvojo iš pykčio. Pirminis sumanymas buvo organizuoti ekspediciją į aukščiausią Afrikos kalną Kilimandžarą. Tadui kontaktuojant su Tanzanijos kelionių operatoriais (be jų kopti į kalną neleidžiama) šokiravo ne dideli paslaugų įkainiai, tačiau pasiūlymuose visur didelėmis raidėmis išskirtas punktas apie papildomus šimtus dolerių lydinčių gidų rankpinigiams. Legalus lupikavimas, kitaip tai sunku pavadinti. Po susitikimo su Mindaugu Varnu, kuris su draugais 2011 metų vasarį įkopė įAkonkagvą, T.Jeršovui nekilo abejonių – tai labiau viliojantis pasirinkimas. Paskelbęs žinutę apie planuojamą kelionę Facebook socialiniame tinkle, po savaitės jau turėjo bendražygių komandą.

Sava komanda
Kartu vykti į viršūnės užkariavimą pasirašė patikrinti kalnuose žmonės, su kuriais kažkada persipynė Tado Jeršovo keliai. Su Monika Vaitkute, Vyteniu Gudu, Justinu Gurkliu, Asta Matuzevičiūte buvo pažįstami dėl bendrų interesų Nepale. Organizuodami savarankišką kelionę į Everesto nacionalinį parką jie buvo anksčiau susitikę pasidalinti patarimais. Su Audriumi Kundeliu Tadas kartu keliavo Nepale, o su Rita Juškytė –Hoeth ir Maik Hoeth kartu kopė į Elbrusą.

Varginanti kelionė
Visos ekspedicijos į Akonkagvą prasideda Argentinoje, Mendozos mieste. Iki čia laukė ilga ir varginanti kelionė. Iš Frankfurto lėktuvas leidosi Dalase, po persėdimo nusileido Čilės sostinėje Santjage ir tik po sekančio persėdimo nutupė Mendozoje. Taigi, iš Lietuvos kalnus keliautojai pasiekė tik po daugiau nei dviejų parų.

Grižtant į Lietuvą buvo pakartotas atvirkštinis variantas, tik su dar ilgesniu 9 val. persėdimu Dalase. Laiką kompanija išnaudojo plaukiojimui baidarėmis ir „šopingui“.

Ekspedicija Neverest Aconcagua
Mendozoje apsirūpinę ekspedicijai būtina įranga, maistu ir nacionalinio parko leidimais (apie 520 USD asmeniu, plačiau čia) komanda per tris dienas pasiekė Akonkagvos bazinę stovyklą Plaza de Argentina. Yra ir greitesnis bei nuobodesnis maršrutas. Iki bazinės stovyklos kursuoja gyvi “taksi” – keliautojų kuprines už tam tikrą mokestį gabena mulai.

Nuo bazinės stovyklos, įsikūrusios 4190m aukštyje, iki viršūnės – dažniausiai dar trys tarpinės stotelės. Šturminė stovykla Camp Colera įrengta 5900m aukštyje. Kad įkopti į viršūnę, ekspedicijos smulkesni tikslai yra gera aklimatizacija, nuoseklus įrangos bei visos stovyklų kėlimas aukštyn.

Stovyklavietėse gausu įrengtų aikštelių palapinėms su užuovėjomis, sukrautomis iš akmenų. Takai ir maršrutai dėl didelio turistų kiekio parke praminti, nėra klaidūs. Pasiklysti įmanoma nebent blogu oru esant prastam matomumui.

Aplink kalną įvesta griežta tvarka. Bazinėje stovykloje yra medicinos punktas. Be pirminės sveikatos apžiūros draudžiama kopti į viršūnę. Parko Prižiūrėtojai – reindžeriai ne tik tikrina atvykstančių leidimus, tačiau ir dalina maišelius išmatoms bei šiukšlės. Nusileidus nuo kalno ir neatidavus jiems maišelio su rūdimis, numatyta 1000$ bauda. Taigi, andistų laukė dar vienas taiklumo išbandymas 🙂

Viena sunkiausių užduočių buvo leidimąsis žemyn į bazinę stovyklą su sunkiomis didelėmis kuprinėmis (apie 35kg). Išlaikyti lygsvarą leidžiantis stačiu kalno šlaitu yra gerokai sunkiau nei kopiant į viršų.

Alpinistinis leidimas leidžia Akonkagvos nacionaliniame parke išbūti 20 dienų. Lietuvių Neverest Aconcagua 2012 ekspedicija susisuko per 13.

Šturmas
Andistams iškilo nelengva užduotis – į šturminę stovyklą užsinešti papildomą įrangą ir aprangą (apie 10kg). Orų prognozės nežadėjo lengvo pasivaikšiojimo iki viršūnės. Dėl prastos savijautos vasario 16 dieną į šturmą nepakilo Rita Juškytė – Hoeth ir Maikas Hoeth, jie vėliau pasiekė savo asmeninius rekordus, pakilę iki 6400 m aukščio. Likęs šešetas Monika Vaitkutė, Vytenis Gudas, Justinas Gurklys, Asta Matuzevičiūtė, Audrius Kundelis vedami Tado Jeršovo pasiekė 6962m viršūnę ir iškėlė Lietuvos trispalvę. Labai pasisekė su orais, neišsipildė prognozės apie 65-70 km/h vėją viršūnėje.

Įranga ir apranga
Kopiant į Akonkagvą, nebūtina alpinistinė įranga. Būtina pasirūpinti nebent katėmis ir galbūt ledkirčiu kritimo atveju. Kopiantys neturi virvių, apraišų ir nedėvi šalmų, krentančių akmenų maršrute nėra. Tačiau be trekingo lazdų sunkiai išsiversite.

Miegmaišis bei apranga turi būti kokybiška ir skirta aukštuminiam alpinizmui. Viršūnėje be didžiulio vėjo dažnai spaudžia 30 laipsnių šaltis. Nepatartina rizikuoti kopiant su trekingo batais –šturmo dienai būtini dvisluoksniai odiniai arba plastikiniai batai.Rekomenduojama turėti klijuojamų kojų ir rankų šildiklių.

Nesusipratimas
Visa ekspedicija praėjo sklandžiai ir be didesnių netikėtumų. Tačiau vienas jų laukė sugrįžus į civilizaciją. Mendozoje keliauninkai buvo rezervavę viešbutį, tačiau šeimininkas neįsileido. Vėliau viskas išsprendė lietuvių naudai ir neteisus šeimininkas gražino sumokėtus pinigus, bet dar istorija nesibaigė.

Tolimesni kelionių planai
Beveik visas T. Jeršovo laisvalaikis skiriamas kelionėms. Neužilgo jau ketvirtus metus keliaus į Nepalą – kovo/balandžio mėnesiais kartu su bendražygiais eis Trijų Perėjų Treką. Nors dauguma laiko bus praleista 5 km aukštyje, po Aconcagua tai bus atostogos. Dar kartą prie Himalajų planuoja sugrįšti rudenį.

2013 metais sausį numatyta vis dėlto keliauti į Afriką. Vasarį greičiausiai vėl Argentina, o kovą – Kosta Rika. Tadas žada dar daug įdomių kelionių.