Edita Nichols - ženk ne daugiau, kaip po žingsnį į priekį...

 

Susipažinkite su Edita Nichols – pirmąja lietuvaite, įkopusia į aštuoniatūkstantininką. Rugsėjo 11 dieną Edita dalyvaus antroje ekspedicijoje ir kops į aštuntą Pasaulio viršūnę – Manaslu (8163 m). Apie ekspedicijos eigą Edita informuos savo blog‘e. Prieš pakeldama sparnus į Nepalą, alpinistė mielai sutiko atsakyti į klausimus. Tikras kalnietis Editos žodžiuose suras daug naujo ir įdomaus. Neabejoju, jos patirtį gali pritaikyti ir tu kopdamas į savo viršūnę.
Trumpai papasakok, ką veiki gyvenime. Kaip atsidūrei Afrikoje?
192
Iš Lietuvos išvykau 1996 metais ir nuo to laiko gyvenu  užsienyje: pirmiausia Prancūzijoje, po to Kanadoje ir  Jungtinėse Amerikos Valstijose. Prieš tris metus gavau pakvietimą dirbti Romoje, Italijoje, Jungtinių Tautu Pasaulio Maisto Programoje (UN World Food Programme). Dirbdama Jungtinių Tautų organizacijoje Romoje taip pat buvau dislokuota keliose  skubios pagalbos (emergency response) misijose:  Haityje (Karibų salos) ir Nigeryje (Vakarų Afrika). Kaip tik šią vasarą praleidau Nigeryje, kur teikėme maisto pagalbą žmonėms, ištiktiems sausrų ir bado. Patirtis buvo nelengva, bet nepakartojama. Taip pat laikau Šveicariją savo antraisiais namais, nes čia gyvena mano partneris, su kuriuo aš praleidžiu daug laiko. Visas savo atostogas išnaudoju  kopimui į kalnus. Praėjusiais metais dalyvavau keturiose kalnų ekspedicijose. Jei nekopiu, tai sportuoju: bėgioju arba užsiimu trekingu. Mėgstu ir vandens sportus.
1. Kaip susidomėjai kalnais ir alpinizmu? Kur buvo pirma išvyka?
Aš svajojau apie kalnus nuo mažų dienų, po to kai mano vyresnė sesuo grįžo iš Altajaus kalnų. Jos pasakojimai apie kalnus paliko man nepakartojamą įspūdį... 
Pirmą kartą su kalnais susidūriau Amerikoje, Vakaru pakrantėje. Nors ir neteko kopti į Mt.Rainier ar Mt.Chasta, bet stebėdavau juos pravažiuodama iš tolo ir svajojau viena dieną į juos įkopti. Rimtesnėm ekspedicijom pradėjau ruoštis kopinėdama į mažesnius kalnelius gyvendama dar Šiaurinėje Kalifornijoje ir intensyviai sportuodama.
Tačiau teko staiga palikti Ameriką dėl darbo Italijoje. Planai pasikeitė ir pirmoji tikra ekspedicija į kalnus buvo Tanzanijoje, Afrikoje, kur įkopiau į Kilimandžaro viršūnę. Tai buvo gana emocinga ir nepakartojama patirtis. Mano grupėje buvo dvi moterys, viena iš Anglijos ir kita iš Kanados, kopusios prieš tai į Everestą. Jų pasakojimai ir patirtis toje ekspedicijoje mane dar labiau įkvėpė kitoms, po to  sekusioms ekspedicijoms. Aš jau tuomet jaučiau, kad Kilimandžaro kalnas man tik kopimo į kalnus pradžia. Taigi dabar kalnai man yra svarbi mano gyvenimo dalis.
2. Esi pirmoji lietuvė, įkopusi į 8000 m. Kaip atsitiko, kad atsidūrei Himalajuose?
Susidomėjau Himalajais gana  anksti, skaitydama knygas apie mano mėgstamiausius alpinistus. Pirmą kartą susiorganizavau sau išvyką į Himalajus viena, su nepaliečiu gidu ir dviem nešikais iš Nepalo. Mano ekspedicija  užtruko keturias savaites, kurios metu turėjau keliauti kalnais per tolimiausius Nepalo kaimelius ir džiungles, kad pasiekčiau Mera kalno (apie 6500 m) viršūnę. Nepakartojama gamta ir žmonių svetingumas mane nepaprastai sužavėjo. Šioje ekspedicijoje įkopiau į kelias viršūnes, siekiančias daugiau nei 5000 ir 6000 metrų. Kalnų patirtis buvo labai stipri: kur pažvelgsi, vis nesibaigiantys kalnynai... Giliai širdyje jaučiau, kad čia dar sugrįšiu. Tai turbūt ir buvo tas momentas, kai užsikrėčiau "kalnų liga"! Kitai ekspedicijai planavau kopti į Mt.Baruntse (virš 7000 m), bet netikėtai atsirado galimybė kopti į Cho Oyu (8202 m). Tik pasibaigus Cho Oyu ekspedicijai sužinojau, kad tapau pirmąja lietuve,  įkopusia į daugiau nei  8000 metrų viršūnę. Visada su savim turiu Lietuvos trispalvę, nors ir negyvenu Lietuvoje, bet visada esu lietuvė, ypač kalnuose...Taigi, džiaugiuosi, kad mano meilė kalnams gali nors kiek prisidėti ir prie mūsų nedidelės Lietuvos vardo...
3. Tavo 2012 - 2013 metų planai išties ambicingi. Kaip kilo idėja kopti į Manaslu ir Everestą? Kodėl būtent jie?
Mano didžiausia gyvenimo svajonė yra atsistoti ant aukščiausio pasaulyje kalno viršūnės. Aš apie tai svajojau jau nuo tos pirmosios išvykos į Kilimandžarą, kai pajutau, jog turiu fizinės ir moralinės ištvermės didesniems kalnų žygiams. Cho Oyu ekspedicija patvirtino mano nuojautą po sėkmingo užkopimo į viršūnę. Žinoma, kopti į 8000 metrų viršūnę yra tikrai sudėtinga, tačiau norisi toliau išbandyti savo ribas. Pasirinkau Manaslu, nes žaviuosi šiuo kalnu ir manau kad bus gera praktika ir pasiruošimas Everestui. Taip pat šį kalną man rekomendavo keletas mano pažystamų alpinistų.
4. Kaip treniruojiesi kasdien ir ruošiesi ekspedicijoms?
Sportuoju kasdien, dalyvauju įvairiuose kalnų žygiuose, kai  tik turiu progą. Paprastai, intensyviai treniruotis pradedu tris mėnesius prieš ekspediciją. Kasdien bėgioju apie valandą su puse,  praktikuoju jogą ir kitus pratimus, po gerą valandą plaukioju. Savaitgaliais  vykstu į kalnus intensyvesniam techniniam pasiruošimui. Mano pasiruošimas Manaslu ekspedicijai prasidėjo šią vasarą dar Nigeryje. Galimybių sportuoti buvo nedaug, bet įmanoma - bėgimas dykumoje, aerobika, gimnastika, ir t.t. kai temperatūra siekdavo nuo +39 iki +43 C. 
Paskutinį mėnesį prieš ekspediciją esu Šveicarijoje, kur sąlygos ruoštis kalnų ekspedicijai yra fantastiškos, taigi galiu kasdien po  2-3 valandas bėgioti, daryti jogos pratimus ir plaukioti, o savaitgaliais eiti į žygius Alpėse.
193
5. Kokius kalnų sportus esi išbandžiusi? Koks alpinizmo stilius tau prie širdies? 
Nors esu išbandžiusi uolų ir ledo laipiojimą, savęs nelaikau profesionale šiose srityse. Kalnų žygiai man visada buvo ir bus prie širdies. Esu be galo susidomėjusi aukštuminėmis ekspedicijomis, ypač kai jos turi ir tam tikrų techninių niuansų.
6. Ar domiesi, kaip vystosi alpinizmas Lietuvoje? Kurių lietuvių pasiekimai tave sužavėjo?
Apie Lietuvos alpinizmą ilgą laiką nedaug žinojau, nes mane labiau domino aukštuminės ekspedicijos ir jų pasiekimai. Tačiau tikrai žaviuosi, kad alpinizmas Lietuvoje toks populiarus! Sekiau paskutiniu metu Kunlun 2012 ekspediciją. Šaunuoliai!
7. Vakaruose alpinizmas laikomas labiau pramoga ir laisvalaikio praleidimo forma, tuo tarpu rytuose - tai tikras sportas. Kuri pozicija tau artimesnė?
Man alpinizmas yra ne tik pramoga bet ir tam tikra ištvermės ir išbandymų mokykla. Aukštuminiame kopime vien fizinių jėgų neužtenka, moralinė ištvermė yra labai svarbu. Mano pozicija - 50% pramoga (adventure) ir 50% sportas.
8. Mėgstamiausi: filmas, muzika, knyga, autoritetas (gal alpinistas?).
Nors domiuosi viskuo: muzika, filmais, poezija, tačiau paskutiniu metu esu visiškai pasinėrusi į alpinizmo ir "adventures" pasaulį. Pirmoji knyga, kuri atvėrė akis į aukštuminį alpinizmą, buvo Jon Krakauer'io "In to thin air". Prisimenu, kad tą knygą perskaičiau vienu atsivertimu. Pirmasis alpinizmo autoritetas man buvo Göran Kropp (žuvęs švedų alpinistas). Jo knyga "Ultimate High" iš rankų nepaleidau, kol neperskaičiau. Vėliau susižavėjau Ed Viesturs (latvių kilmės amerikiečių alpinistu), kuris įkopė į visas 14-ką virš 8000 metrų viršūnių be papildomo deguonies. Jo knygas "No shortcuts to the top", "K2: Life and Death on the World’s Most Dangerous Mountain", ir ypac paskutine "The Will to Climb" yra vertos perskaityti! Ed Viesturs iki šiol yra man didžiausias alpinizmo autoritetas.
 Dar keletas iš mano mėgstamiausių autorių ir herojų - Anatoli Boukreev (žuvęs rusų alpinistas), Alistair Humphreys - nuotykių ieškotojas iš Naujosios Zelandijos, rašytoja Maria Coffey  "Where the mountain casts its shadow", "Explorers of the infinite" -  tai akiratį praplečiančios knygos...
9. Editos paslaptis, kaip įkopti į 8000 viršūnę.
Aš manau, kad kiekvienas asmuo, kuris yra kopęs į 8000 viršūnę turi savo "paslaptį". Mano principas - "take one step at a time" - ženk ne daugiau kaip po žingsnį į priekį...
10. Ką norėtum palinkėti tiems, kas žengia pirmus žingsnius kalnuose?
Pradedantiems kopti, norečiau palinkėti drąsos ir niekada nepamiršti, kad nėra taip svarbu į pačią  viršūnę užkopti, bet svarbiau - saugiai nusileisti. Aš ir pati laikausi Ed Viesturs principo: "summiting is optional but coming down is mandatory" - viršūnė yra pasirinktinai, bet nusileidimas - privalomas.
Informaciją apie Editos ekspediciją Manaslu pateiksime LAA facebook‘e.