Su atėjusiu rudeniu namo iš kalnų skuba alpinistai, tuo tarpu kiti tik ruošiasi „vertikaliam gyvenimui“. Šio rudens pirmasis svečias – „Montis Magia alpinistai“ komandos narė Saulė Žukauskaitė. Jau rašėme, kad greitai Saulė su Gedu ir Arūnu išvyks į 7 mėnesių ekspediciją po Šiaurės ir Pietų Ameriką. Siūlome susipažinti su stulbinančiu Saulės keliu į alpinizmo viršūnę.

Kada susidomėjai kalnais, kaip prasidėjo tavo „alpinistinė karjera“?
Maždaug prieš 6 metus, netyčia užklydau į MM salę Vilniuje. Taip ir užkibau. Akiratis prasivėrė gavus galimybę laipioti ant tikrų uolų, kuomet ir susižavėjau ilgais, alpinistiniais maršrutais.

Tarp laipiojančių merginų esi viena stipriausių Lietuvoje. Kas pastūmėjo sportinį laipiojimą iškeisti į aukštas sienas, vertikalų ledą ir snieguotus kalnus?
Sportinį laipiojimą vis dar mėgstu ir laipioju. Tiesiog po kažkurio laiko laipiodama sportinius maršrutus pajuntu, kad kažko dar trūksta, kažkokio iššūkio, nuotykio. Kasdienis takelis prie tų pačių uolų ir valandinis kabėjimas ant tos pačios trasos su laiku atsibosta…

Labai sunku vienu metu gerai įvaldyti kelis stilius – laisvą laipiojimą, ledo laipiojimą, tradicinį laipiojimą (trad), lipimą dirbtiniais taškais (aid). Kiek pastangų tau kainavo tai padaryti? Kur jautiesi stipri, o kur dar reikia treniruotis?
Čia tikriausiai ir yra atsakymas į prieš tai buvusį klausimą – laipiojimas keliais stiliais tampa labai įvairiapusiškas ir reikalauja iš tavęs skirtingų savybių. Man tai kainavo malonių pastangų, nes beveik viską, ką išmokau, tai tiesiog keliaudama ir lipdama skirtingu metų laiku, skirtingose šalyse, laipiojimo regionuose. Treniruotis reikia visur, laisvam laipiojime reikia daugiau momentinės jėgos, lede – ištvermės, tradiciniam – greičio, aid‘e – patirties, ir pasitikėjimo.

Koks tavo lipimo stilius? Į ką lygiuojiesi?
Manau, arčiausiai širdies man yra tradicinis laipiojimas. Tada daug lemia ne tik fizinis pasiruošimas ar patirtis, bet ir tavo minčių ramybė. O lygiuotis nesistengiu į nieką, stengiuosi lipti tai, ką labiausiai tuo metu norisi. Ekspedicijos metu noriu įvaldyti lipimą „lengvai ir greitai“ būdu.

Kas tavo įkvėpėjai, kur semiesi motyvacijos? Kokias skaitai alpinistų ir laipiotojų knygas, kurios buvo svarbiausios tau?
Galimybė keliauti ir lipti ant tikrų uolų yra, matyt, didžiausia motyvacija. Knygos, straipsniai, filmai ir draugų pasakojimai irgi užveda. Didžiausią įspūdį palieka knygos, parašytos iš asmeninės patirties, išgyvenimų, ir tiesa, labiausia mane veikia parašytos merginų laipiotojų. Geras pavyzdys – Steph Davis „Gilus žavesys“ (ang. „High infatuation“).

Esi ne naujokė nuotykių lenktynėse, ištvermės varžybose. Ar tai padeda palaikyti gerą formą? Kaip dar ruošiesi kalnams, kur ir kaip treniruojiesi?
Tikrai padeda, abipusiškai. Kai būna sunku, tada save įsivaizduoju kur nors kalnuose, kur negali sustoti ir dar reikia „varyti“, kartais tai suteikia daugiau jėgų. Manau, geriausias pasiruošimas kalnams tai – kalnai, nes tuomet treniruoji viską, ką reikia. Tačiau kai sąlygos neleidžia, tenka susikurti situacijas atskiriems įgūdžiams treniruoti – laipioti salėje, bėgioti, važinėti dviračiu, su kuprine į miestą vaikščioti 😉

Projektas „Montis Magia Alpinistai“ labai ambicingas ir Lietuvoje dar negirdėtų mastų. Kada gimė idėja, kaip keitėsi mintys, norai, galimybės? Ar buvo sunku apsispręsti kur keliausite? 
Ilgos laipiojimo kelionės idėja kirbėjo jau seniai… Baigėm mokslus ir prieš rimtą gyvenimą (jei tokį kada nors pradėsime), nutarėm pasinaudot laiko ir ambicijų suteikta galimybė. Dabar atėjo laikas ją įgyvendinti.
Mintys kardinaliai nesikeitė, dėliojosi palaipsniui. Tiesa, iš pradžių galvojom, gal visus metus, visas pasaulis, bet prisėdę, pasidėlioję ir apsiskaičiavę priėjom prie dabartini plano. Gedas pas mus atsakingas už laipiojimo regionų parinkimą, tai ir susidėliojo tai, apie ką buvom daugiausiai skaitę ir žavėjęsi.

Kokie dar objektai sukosi jūsų vizijoje ir iš galutinio maršruto buvo išbraukti? Dėl kokių priežasčių? Kas buvo sunkiausia pasiruošimo ekspedicijai etape?
Galutinai pasakyti, kurie vis dėl to buvo išbraukti iš maršruto, galėsime tik grįžus, žiūrėsime, kaip seksis su laiku, oro sąlygomis, fiziniu pajėgumu. Tad gali būt, jog aplankysime ne viską, kas šiandien planuose, arba atvirkščiai. Gal vietiniai laipiotojai parekomenduos ką nors ypatingo, tačiau internete per daug neskelbiamo.
Pasiruošimą sunkiausia galbūt buvo pradėti. Visi buvom išsibarstę po skirtingas vietas. Tačiau reikalą užsukus, pasidarė paprasčiau. Besiruošdami, daugelį dalykų (viešai pristatyti laipiojimą apie jį nieko nežinantiems žmonės, susirasti, kas norėtų prisidėti ir t.t.) darėme pirmą kartą, tad kartais buvo nedrąsu ar tiesiog trūko patirties.

Kokios įrangos dar trūksta jūsų ekspedicijai? Kokiu būdu perduosite Lietuvai žinią apie save?
Trūksta vienintelio dalyko – miegojimo lentynos, ją įsigysime JAV. Apie save informuosime 15min portale, Laisvalaikio skiltyje, rubrikoje “Montis Magia alpinistai”, taip pat mūsų atnaujintame internetiniame puslapyje www.montismagia.lt/alpinistai, ir facebook’o grupėje “Alpinistai”.

Kuo norėtum užsiimti, kai baigsis nuotykis? Ir po 5 – 10 metų?
Ilgas ir įdomus laikas prieš akis. Po to, norėčiau tęsti studijas, idealiausia, kur nors nelabai toli nuo kalnų… Planai gerai, bet jie kartais ima ir išgaruoja, tad tokiam ilgam laikui dėstyti planų nedrįstu.

Kaip manai, koks turėtų būti Lietuvos alpinizmo veidas? Į ką galėtų lygiuotis Lietuvos alpinistai?
Galbūt nebūtina į kažką lygiuotis, savitumas yra gražu! Mus ypatingais daro jau vien tai, jog esame lygumų šalis. Man smagu, kad yra daug idėjinių žmonių, kurie nepaisant atstumo ir reikalaujamų pastangų nenustoja keliauti ir laipioti. Tokių „įkvėptų“ žmonių norėtųsi matyti dar daugiau ir dar labiau užsivežusių, tuomet ir bendras „alpinizmo veidas“ būtų ryškesnis ir išraiškingesnis.

Ką patarsi jauniems žmonėms, kad jie ne tik svajotų, bet ir ryžtųsi savo svajones įgyvendinti?
Tikriausiai, tikėti savo svajone ar idėja yra svarbiausia. Tuomet galvoje sumažėja kliūčių, o aplinkui atsiranda palaikančiųjų.

Palinkėk ko nors Montis Magia alpinistų komandai. Gal nori padėkoti rėmėjams? Alpinistų bendruomenės vardu linkiu jūsų komandai ištvermės, gero oro ir tikėjimo tuo, ką darote. Tegul sėkmė lydi jūsų ekspediciją.
Sveikatos, stiprybės ir gerų orų.
Man labai malonu, kad yra žmonių ir įmonių, kurie prisideda prie mūsų ekspedicijos. Už alpinistinę įrangą, aprangą ir palaikymą dėkojame Montis Magia, už nuostabų fotoaparatą esame dėkingi kompanijai Fotofabrikas.lt, už galimybę filmuoti lipant su prie šalmo pritvirtinama kamera dėkojame GoPro, mūsų žieminės įrangos siuntinį į Argentiną nusiųs kompanija Balti logistika, prie pragyvenimo išlaidų finansiškai prisidės įmonė Tiketa, o visas naujienas ir nuotraukas skelbs 15min. Taip pat šeimos nariai bei daugybė pavienių žmonių, kurie mums padeda, palaiko ir tiki, jiems esame ypatingai dėkingi!

P.s Dėl netikėtų vieno komandos nario sveikatos problemų alpinistai į ekspediciją išvyks keliomis savaitėmis vėliau, rugsėjo 27 dieną.