Aivaras Sajus kaip perkūnas iš giedro dangaus įsiveržė į Lietuvos alpinizmo padangę. Po Himalajų puošmenos Ama Dablam sėkmingo šturmo, 2012 vasarą Aivaro dėmesio sulaukė ir gražiausiu Pasaulio kalnu tituluojamas Alpamayo. Alpinist.lt be vargo pavyko susitarti su Aivaru dėl interviu. Jūsų dėmesiui – trumpa pažintis su jaunuoliu, kuris į gražiausias viršūnes lengvų kelių neieško.

Kaip susidomėjai kalnais ir alpinizmu? Kur buvo tavo pirma išvyka?

Net nežinau. Atvažiavęs į Šiaurės Kaliforniją studijuoti sugalvojau įkopti į Mt.Shasta. Po to pradėjau laipioti uolomis su keletu draugų. Taip į visa tai ir įsivėliau.

Šį sezoną įkopei dvi be galo įspūdingas ir lietuviams dar „naujas“ viršūnes skirtinguose kontinentuose. Kaip visur suspėjai? Kodėl pasirinkai būtent Alpamayo ir Ama Dablam?

Baigiau studijas universitete. Neturiu vaikų, kiek žinau bent jau, nei kitų didelių įsipareigojimų, todėl geresnio meto tam turbūt vargu ar bus. Baigęs mokslus nuvykau su savo tėvuku į Nepalą pasivaikščioti tarp kaimelių kalnuotose vietovėse. Ten pamatyti vaizdai ir Ama Dablam paliko didelį įspūdį. Mano nuomone, Ama Dablam ir Alpamayo, yra nepaprastai gražios. UNESCO 1966 metais netgi buvo pripažinę Alpamayo gražiausiu pasaulio kalnu. Net dabar sunku patikėti žiūrint į Ama Dablam Camp 2 arba Alpamayo ledo sienos nuotraukas, kad tai nėra vaizdai iš kažkokios pasakos. Pasirinkau šiuos kalnus dėl jų grožio ir dėl sudėtingų maršrutų į viršūnes. Norėčiau kada nors užkopti ir į K2 ar Everestą, bet tam reiktų ieškoti rėmėjų, nes kopimas į šiuos kalnus brangiai kainuoja.

Kas buvo sunkiausia įkopimų metu. Ką patartum ir rekomenduotum alpinistui, vykstančiam kopti sudėtingu maršrutu į Himalajus ir Andus?

Nors tai kartais nėra visiškai įmanoma, svarbu gerai pažinti savo partnerį(-ius). Patarčiau pirmą kartu lipti į mažiau sudėtingas viršūnes prieš nusprendžiant kopti sudėtingais maršrutais. Kopiant būna daug stresinių situacijų, į kurias žmonės reaguoja skirtingai.

Kaip treniruojiesi kasdien ir ruošiesi ekspedicijoms?

Specialiai ekspedicijoms niekada nesiruošiau. Kai mokiausi, priklausiau universiteto dziudo komandai. Mokslus baigiau, bet į treniruotes dar vaikštau.

Kokius kalnų sportus, laipiojimo būdus esi išbandęs? Koks alpinizmo stilius tau prie širdies?

Esu išbandęs visus būdus. Prie širdies yra maišytas (mixed) ir lipimas ledu, nors dažniausiai laipioju uolomis tradiciniu (trad) stiliumi. Žiemą stengiuosi kuo dažniau nuvažiuoti iki Lee Vining Kalifornijoje, kur žiemą užšąla kriokliai.

Ar domiesi, kaip vystosi alpinizmas Lietuvoje? Kurių lietuvių pasiekimai tave sužavėjo?

Kartas nuo karto pastebiu www.alpinist.lt naujienas facebook’e. Sužavėjo Montis Magia grupės kopimai Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Editos Nichols-Uksaites kopimai Himalajuose. Taip pat skaičiau apie Ernesto Markšaičio šiurpą keliančius nuotykius Karakorumo kalnuose.

Vakaruose alpinizmas laikomas labiau pramoga ir laisvalaikio praleidimo forma, tuo tarpu rytuose – tai tikras sportas. Kuri pozicija tau artimesnė?

Aš nesutinku, kad alpinizmas „vakaruose“ nėra laikomas sportu. Net Hemingway yra pasakęs: „Yra tik trys sportai: motorinės lenktynes, korida ir alpinizmas; visa kita tai tik žaidimai“. 🙂

Mėgstamiausi: filmas, muzika, knyga, autoritetas (gal alpinistas?).

Dėl filmų net nežinau. Keli, kurie atėjo į galvą: Guy Ritchie „Swept Away“ (daug kas turbūt dabar juokiasi) ir Woody Allen „Match Point“. Muzikos klausausi įvairios, atvykęs į JAV pamėgau country muziką. Bet mėgstamiausi yra Foje ir Andrius Mamontovas. Mėgstamiausia knyga – Peter Matthiessen „Snow Leopard“. Žadu kada nors perskaityti Jon Krakauer’io „Into thin air“, nes kiek esu bendravęs šia tema, visiems, kas ją skaitęs, ji yra palikusi didelį įspūdį. Alpinistas su kuriuo norėčiau kur nors užlipti, yra Steve House.

Aivaro Sajaus paslaptis, kaip įveikti baimę kopiant ties savo galimybių riba?

Čia pakartosiu tai, ką kažkas yra jau pasakęs: „Baimė – tai lyg slibinai, saugantys mūsų didžiausius turtus.“ Jausti baimę yra normalu, bet, kad patirtum gyvenimo „stebuklus“, turi peržengti savo komforto ribas.

Ką norėtum palinkėti tiems, kas žengia pirmus žingsnius kalnuose?

Linkiu džiaugtis, kad pagaliau pavyko išsivaduoti iš minios, ir suteikta galimybe pažinti geriau save.

Ačiū Aivarai!

Ačiū Jums.

Pasakojimai apie Aivaro Sajaus kopimus į Ama Dablam ir Alpamayo.