Ernestas gimė Vilniuje 1969 metų gegužės trečią dieną. 1987 metais baigė Antakalnio 18-ąją vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus Universiteto Matematikos fakultetą. Po kelių metų įstojo į Maskvos valstybinį Lomonosovo universitetą ir jį baigė 1992 metais. Po studijų mokėsi doktorantūroje, dirbo Matematikos fakultete dėstytoju.
1994 metais įstojo tarnauti į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, nuo 2001 metų dirbo Muitinės kriminalinėje tarnyboje. 2007 metais nusprendė iš valstybės tarnybos pasitraukti į privatų verslą. 1994 metais susituokė ir susilaukė dviejų dukrų.
Kalnai Ernestą patraukė dar vaikystėje – sužavėjo mamos pasakojimai. Pirmą kartą į kalnus išėjo 2007 metais ir paniro į juos visa galva ir širdimi.
Tobulino įgūdžius, treniravo kūną ir dvasią, mokėsi atpažinti pavojus, pasiruošti atšiauriausioms sąlygoms, saugiai leistis ir kilti, apsisukti ir sugrįžti, net jeigu ir viršūnė ranka pasiekiama. Pasitikėti žmonėmis, kurie, sutikti kalnuose, tapo draugais amžiui.
Lengvų kelių neieškojo ir buvo patikimas bendražygis, draugas, visuomet pasiruošęs padėti kitiems, pakelti ūpą. Tai buvo toks gyvenimas, kurio jis troško, ir kurį jis taip mylėjo.
Tačiau tos žinios ir gebėjimai, padėję Ernestui ne kartą išvengti kalnų pavojų, deja, nepadėjo pasipriešinti prieš brutalų, fanatišką įtūžį.
Tegu artimuosius ir draugus lydi tas neblėstantis Ernesto optimizmas ir stiprybė.