Šiandien atėjo laiškas iš Amerikos. Saulė bei Gedas tęsia kelionę ir dalinasi patirtais nuotykiais. Per kiek daugiau nei dvi savaites užlipom du maršrutus į Kapitoną (El Capitan) – Tangerine Trip ir North America Wall.
Dauguma Mandarininės kelionės (Tangerine Trip) detalių jau paviešintos, gan detali info yra čia su maršruto schemute.

Mes realaus lipimo turėjom 5 dienas (plius 2 pratupėjom lentyjoj) – vieną dieną užfiksavom 2 virves ir nusileidom žemyn, kitą dieną vakare priėjom vėl, permiegojom apačioj, ir kitą rytą anksti pradėjom lipt. Lipom tris dienas (po maždaug 4 virves) ir naktį užpuolė mus baisi  liūtis, o paryčiais dar baisesnis vėjas. Ketvirtą dieną bandėm lipt, bet tik sušlapom ir sušalom, tad kitą dienos dalį ir kitą visą dieną praleidom šlapiuose miegmaišiuose. Šeštą dieną Kapitonas pagaliau nusikratė tą baisų debesį ir gavę saulutės išlipom į viršų.

Pats maršrutas labai status, tai judasi lėčiau, nes mažesniais atstumais gali pasiekti dėti taškus. Gedas kai kur short fixin’o – užlipdavo į stotį, išsiimdavo sau virvės ir varydavo toliau pats save saugodamas su grigri, aš užžiumarindavau, užtrauukdavau maišus ir pradėdavau jį saugot. Pats lipimas nekėlė problemų, viskas buvo gan paprastai įveikiama.

Šiaurės Amerikos siena (aprašymas ir schema). Viso užtrukom 5 dienas – pradėjom lipt jau įsidienojus, 11h, pravarėm 4 virves, kitą dieną – 6 (turėjom laukt, kol galėsim aplenkti kitą komandą, tai porą valandų prasėdėjom), dar kitą – 8, tada vėl 6, ir paskutinei dienai beliko 2.

Šį kartą jau short fixinom abu, man net teko išbandyt sistemą kritimo atveju. Ne taip ir baisu! Tiesa, kritau, nes suplyšo sena palikta juostelė. Pasikabinau, ir girdžiu, kažkas kregžda, pasižiūriu į juostą ir matau kaip ji plyšta. Tai visai juokinga buvo! Praeitas saugos taškas buvo arti, tai viskas saugiai ir gražiai.

Logiška lipimo linija, eina vakarine Š.Amerikos formos juodos dėmės ant El Capitan dalimi. Įvairus toks lipimas, ir paprastų plyšių, ir kaminų, ir stogų (išlipimų per juos), gal trys virvės ėjo didžiuliu pasvirusiu stogu (black dihedral) , keletas traversuojančių virvių. Vėl buvo daug dangaus pirštų. Su jais viskas super, jei uola gera, bet kartais ji trupa, tada būna įdomiau… Gedas vienoj iš sudėtingiausių virvių turėjo palikt hook’ą net saugai. Maršrute teko naudoti „pecker’ius„, daug dangaus pirštų, truputį cam hookinimo buvo, buvo įkalta keletas kablių. Labai šaunu, kad dabar turim mažų skėčių (friendų), tai daug vietų galima buvo praeiti su jais.

Nors tempėmės lentyną (portaledge) su keturių sezonų skraiste, panaudoti jų neteko, nes oras buvo nuostabus, ir susiplanavom taip, kad kiekvieną vakarą pasiektume lentynėlę. Tai daug laiko sutaupėm, kadangi nereikėjo statyt ir išardinėt lentynos.

Šian atvarėm į Zion (Juta), čia pabūsim keletą dienų ir varysim savaitei į Moab’ą. Lapkričio pradžioj turim skrydžius į Meksiką. 

Linkėjimai iš raudonų uolų kanjono!
Saulė