Kovo 23 – 24 dienomis prasidėjo naujasis kalnų kelionių technikos (KKT) sporto sezonas. Kaip ir kasmet, pirmąjį Lietuvos keliautojų Sąjungos KKT čempionato etapą organizavo Montis Magia. Oras šiemet buvo sausas, saulėtas ir labai šaltas su sniego ir ledo danga po kojomis, tačiau tai nesutrukdė tikriems keliautojams, alpinistams ir sportinikams aktyviai dalyvauti varžybose.
Šiemet varžybose dalyvavo 38 komandos po 4 žmones, iš jų: 5 jaunių (16-18 metų), 9 jaunučių (iki 16metų), 15 elito grupės (suaugę), 9 mėgėjų (suaugę). 4 komandos atvyko iš kaimyninės Latvijos. Dauguma dalyvių yra aktyvūs alpinistai ir keliautojai, o mėgėjų grupėje dažniausiai startuoja žmonės rečiau praktikuojantys alpinizmą.
Šeštadienį vyko elito grupės atrankos varžybos, bei jaunių ir jaunučių varžybos. Sekmadienį elito grupės finalai ir mėgėjų grupės varžybos.
Jauniai ir jaunučiai savo varžybų metu turėjo įveikti du maršrutus: pirmas labiau alpinistinis, kuriame dominavo pagrindiniai komandiniai elementai su virvėmis (pakilimas virve, persikelimas per oro perkėlą, nusileidimas virvėmis). Antrasis maršrutas su daug įvairių užduočių, kurios reikalauja kalnietiškų, alpinistinių žinių, kaip pavyzdžiui, įsirengti saugos stotį, alpinistinių tarptautinių gelbėjimo ženklų, gestų rodymas, susiorientuoti vietovėje ir įveikti dirbtinę laipiojimo sieną (uolinio maršruto imitacija).
Elito grupės sportininkai atrankoje taip pat įveikinėjo du skirtingo pobūdžio maršrutus. Pirmasis – „Kalnietiškas šimtas metrų“ alpinistinio pobūdžio pakilimas sudėtingu reljefu (Vingio parko estrados kupolas), keliavimas aukštyje kopetėlėmis ir švytuojant, bei nusileidimas virvėmis. Šiam maršrutui reikėjo būti gerai susipažinus su alpinistiniais virviniais techniniais elementais, komandai reikėjo dirbti vieningai ir pagal iš anksto apgalvotą strategiją.
Antrasis maršrutas reikalavo daugiau praktinės keliavimo kalnuose technikos patirties, nes reikėjo įveikti dirbtinę laipiojimo sieną, reikalaujančią uolinio maršruto įveikimo technikos išmanymo, įrengti saugos stotis bei judėti jomis, kaip tai daroma kalnų maršrutuose, žinoti ir atpažinti alpinistinius tarptautinius gelbėjimo ženklus, gestus.
Tuo pačiu metu Vingio parko estrados centrinėje dalyje savo sugebėjimus demonstravo Ugniagesių Gelbėtojų Tarnybų komandos iš didžiųjų Lietuvos miestų. Gelbėtojai pakilo ant estrados viršaus ir gelbėjo aukštyje pakibusį ir įstrigusį sužeistąjį. Šie gelbėjimo darbai reikalauja iš ugniagesių komandinio darbo patirties ir spacialiųjų įgūdžių dirbti aukštyje.
Sekmadienį vyko įspūdingiausi 4 stipriausių komandų pasirodymai ant Vingio parko estrados kupolo. Komandos startavo vienu metu ir jų užduotis pradžioje buvo įveikti kupolą iki viršaus naudojant alpinistimnio pakilimo technikas. Strategiją, reikalingą įrangą buvo galima pasirengti iš anksto. Pakilę komandų lyderiai iki aukščiausio taško, sužinojo, kad jie neteko sąmonės ir nebegali komunikuoti su likusia komanda. Šis netikėtumo elementas įnešė daug sudėtingumo įveikinėjant maršruta, tačiau tai yra labai reali situacija kalnuose. Komandoms teko mobilizuotis, sugalvoti kaip pasiekti nebekomunikuojantį draugą, įvertinti jo būklę ir sugalvotikaip saugiai jį transportuoti žemyn tuo pačiu maršrutu. Komandoms buvo skirtas 6 valandų laikas įveikti šią užduotį. Lyderiais, o kartu ir nugalėtojais tapo latvių komanda Remoss, kurie sugebėjo greitai susivokti situacijoje, sugalvoti strategiją ir ją įgyvendinti. Šiam maršrutui jiems prireikė 4 val. ir 9 min., VGTU Turistų Klubo I komanda įveikė per 6 val. ir 57 min., o 4 stichijų klubo komandai prireikė 7 val. ir 10 min. Ketvirtoji finale dalyvavusi Virvė laisva komanda po 4 val. nesėkmingo bandymo įveikti užduotį nusiėmė nuo maršruto ir jo nepabaigė.
Tuo tarpu mėgėjai įveikinėjo du skirtingus maršrutus labai panašius į elito atrankos tik šiek tiek lengvesnius. Pirmasis maršrutas buvo alpinistinio pobūdžio pakilimas, komandinės saugos organizavimas ir nusileidimas.
Antrasis labiau keliavimo kalnuose technikos išbandymas, nes reikėjo įveikti dirbtinę laipiojimo sieną, reikalaujančią uolinio maršruto įveikimo technikos išmanymo, saugos stočių įrenginėjamų sudėtinguose kalnų maršrutuose įrengimas ir judėjimas jomis, alpinistinių tarptautinių gelbėjimo ženklų rodymas komandos dalyviams, ir keletas susiorientavimo vietovėje punktų.
Jausmas po varžybų kaip grįžus iš gero žygio, veidai nugairinti vėjo, pašildyti saulės, bet ir pašalę nuo pastovaus buvimo šaltyje. Nuotaikos ir įspūdžiai kartu su nuotraukomis bei video dar ilgai primins įspūdingai atidarytą kalnų kelionių technikos 2013 metų sezoną. Linkime sulaukti šilto ir žaliuojančio pavasario bei turiningai praleisti sėkmingai prasidėjusį kelionių sezoną.