Prieš keletą mėnesių Lietuvos alpinizmo asociacija (LAA) narius kvietė teikti kandidatūras atstovauti asociacijai ir Lietuvai UIAA komisijose. Kol kas atranką praėjo ir oficialiai UIAA Medicinos komisijos (Medical Commission) sudėtyje patvirtinta LAA narė, diplomuota kalnų gydytoja Kastė Mateikaitė.
LAA prezidentas Kęstutis Skrupskelis džiaugiasi, kad asociacija atkūrė ryšius su UIAA ir imasi aktyviai dalyvauti šios tarptautinės organizacijos veikloje. LAA ryšiais ir bendradarbiavimu su UIAA rūpinasi prezidiumo narys Dainius Babilas.
„Kol kas Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių turi atstovą šioje komisijoje. Džiugu, kad turime tarptautinio lygio kalnų mediką savo šalyje. Kastės indėlis į kalnų medicinos vystymą Lietuvoje jau dabar yra ženklus, todėl bendradarbiavimas su geriausiais šios srities specialistais yra puiki galimybė dar labiau gilinti žinias ir patirtį. Žinoma, tai, kad LAA atstovai dalyvauja realioje UIAA veikloje yra didelis mūsų kaip organizacijos pasididžiavimas. Džiaugiuosi, kad Kastė neatsisako padėti profesionaliai šviesti žmones kalnų medicinos srityje ir į keliones jie išvyksta geriau pasiruošę įvairiems netikėtumams, – sakė LAA prezidentas K. Skrupskelis.
Daugiau apie K. Mateikaitę ir jos dalyvavimą UIAA Medicinos komisijoje kviečiame skaityti specialiame interviu.
Kaste, papasakok, kuo rūpinasi UIAA Medicinos komisija? Kokius klausimus, problemas sprendžia?
UIAA Medicinos komisijos pagrindinė misija yra skleisti naujausias, mokslu pagrįstas kalnų medicinos žinias tarptautinėse medikų bei alpinistų bendruomenėse. Komisiją sudaro gydytojai iš įvairių pasaulio šalių, besispecializuojantys kalnų medicinoje. Juos deleguoja UIAA priklausančios alpinistų organizacijos ir bendruomenės. Komisijos surinkta, išanalizuota medicininė informacija apie įvairių ligų ir traumų prevenciją bei gydymą yra pateikiama rekomendacinių straipsnių pavidalu pasiekus tarptautinį sutarimą. Kita UIAA Medicinos komisijos svarbi užduotis – ruošti kalnų medicinos gydytojus. Ji kartu su kitų tarptautinių organizacijų (ISMM ir ICAR) medicinos specialistais yra parengusi kalnų medicinos diplomo (DiMM – Diploma in Mountain Medicine) kursų standartus bei nuolatos prižiūri šių kursų kokybę.
Kokios užduotys ir atsakomybės Tavęs laukia?
Prisipažinsiu, kad menkai tikėjau, jog tokio lygio organizacija priims medicinos atstovę iš šalies, kurioje kalnų netgi nėra. Kita vertus, greičiausiai juos sudomino mano patirtis post-sovietinėse šalyse (Kirgizija, Tadžikija), kur kalnų turizmas tik įgauna pagreitį, o Lietuvos alpinistai jau seniai keliauja į šias šalis. Taigi manau, kad būdama šioje komisijoje ne tik padėsiu rinkti, analizuoti bei platinti Vakarų mokslu pagrįstą medicininę informaciją, bet ir rasti bei priimti Rytų valstybėms tinkamus sprendimus bei pasiūlymus kalnų medicinos srityje.
Ką tau reiškia atstovauti LAA ir tuo pačiu Lietuvai tokioje tarptautinėje organizacijoje?
Visada atstovauti kažką yra sudėtinga. Jauti tarsi kokį “spyrį į užpakalį”, turi stengtis labiau, dirbti daugiau. Juk negali nuvilti tavimi pasitikinčių žmonių. Tačiau žinau, kad šis psichologinis spaudimas man tik į naudą. Jis padės peržengti komforto zoną ir kažką rimto nuveikti. O atstovauti Lietuvai, mažai šaliai, ypač malonu. Visada jautiesi išskirtinis, visiems turi pasakoti, kas tai per šalis, kur ji yra, kokia ji graži ir kad joje nėra kalnų.
Kaip susidomėjai kalnų medicina?
Apie aukštikalnių ligas ir kas tai yra aklimatizacija, sužinojau tik po rezidentūros studijų išvykusi porai mėnesių į Nepalą. Po šios kelionės pasikeitė ir požiūris į pačią mediciną: supratau, kad ją galiu pritaikyti savo pomėgiams – kelionėms. Praėjus keliems metams atsitiktinai sutikau alpinistą ir instruktorių Saulių Saikauską, kuris mane išmokė kalnų kelionių technikos ir alpinizmo, vežėsi kelis kartus į Tian Šanio, Kaukazo kalnus, kur galėjau pritaikyti ir pagilinti alpinizmo žinias. Jis pats labai domėjosi gelbėjimo darbais kalnuose, žavėjosi mediko darbu ekspedicijose. Galbūt todėl ir mane skatino daugiau domėtis tokia egzotiška mūsų visuomenei specialybe: kalnų medicina. Jo palaikoma ir pasukau šiuo lietuvių dar nepramintu keliu.
Kur gilinai kalnų medicinos žinias?
Lietuvoje jokių kursų, susijusių su kalnų medicina, nebuvo. Taigi teko paieškoti užsienyje. Pirmieji, daugiau supažindinimui skirti mokymai buvo WEM (World Extreme Medicine) organizuoti Ekspedicinės medicinos kursai Slovėnijoje 2016 metų spalio mėnesį. Šie kursai truko tik savaitę, tačiau jų metu turėjau progą susipažinti su patyrusiais britų medikais, dalyvaujančiais įvairiose ekspedicijose, išgirsti jų patirtį, suprasti, kokia plati ir “laukinė” gali būti mano specialybė. Šių kursų metu taip pat sužinojau ir apie specifinius kalnų medicinos diplomo kursus (DiMM). 2017 metų lapkričio mėnesį jau dalyvavau Nepale vykusiuose kalnų medicinos kursuose (DiMM Nepal). Patys kursai truko mėnesį, tuo tarpu visokie atsiskaitymai ir testai užtruko apie metus laiko, kol galų gale gavau kalnų medicinos diplomą. Žinoma, sausas mokslas yra nieko vertas be praktikos. Ekspedicinės grupės medikės pareigas teko užimti Kaukazo, Pamyro kalnuose. Didesnis iššūkis manęs laukia šią vasarą prie Avicenos viršūnės Kirgizijoje, kur visą sezoną dirbsiu bazinės stovyklos medike.
Rašai ir savo tinklaraštį „Kalnų gydytojos užrašai“. Papasakok, ką jame galima rasti?
Mano tinklartaštis yra skirtas keliautojams (alpinistams ir ne tik). Jame žmonėms suprantama (ne medicinine) kalba stengiuosi pateikti svarbiausią informaciją apie įvairias kelionėse pasitaikančias sveikatos problemas, kaip jų išvengti ir kaip gydyti. Stengiuosi informaciją pateikti glaustai ir nenuobodžiai, kad būtų įdomu skaityti. Remiuosi man prieinama moksline literatūra, kai kur pateikiu šaltinių sąrašus. Kol kas ten išsamiai aprašytos vos kelios temos, tačiau informaciją nuolat pildau. Gali būti, kad atsiras dienoraščio tipo įrašų ir iš mano asmeninių kelionių bei medicininės patirties.
Pastaruoju metu lietuviai itin domisi pirma pagalba, noriai dalyvauja LAA ir tavo rengiamuose kursuose. Gal galėtum įvertinti, kokios lietuvių žinios šioje srityje? Ką žino? Ko nežino? Kuo dažniausiai domisi?
Kol kas negaliu vertinti Lietuvos žmonių žinių pirmos medicininės pagalbos srityje. Su LAA tik pradėjome organizuoti kursus, keletą kartų vedžiau mokymus, dažniau skaičiau paskaitas. Akivaizdu, kad žmonės domisi šia tema. Jaučiasi, kad pasiskaitę, žino šį tą, galbūt pasižiūrėję vaizdo įrašų apie pirmąją pagalbą. Savo vedamuose kursuose stengiuosi įtraukti daugiau praktinių užsiėmimų, mediciną pateikti kuo realesnėmis sąlygomis, mažiau dėstyti sausos teorijos. Tokiu būdu tikiuosi keliautojus įkvėpti daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi, nes dažniausia daroma klaida yra nepradėti teikti pirmosios pagalbos.